Ketvirtoji ar jau penktoji pramonės revoliucija – kaip neatsilikti?

Skaitmeninės strategijos permąstymas ir Pramonė 4.0 pritaikymas savo įmonėje – nauda reikšminga, tačiau kelias į ją atrodo didelis. Kokybės gerinimas, išlaidų sumažinimas, pasiektas trumpesnis ciklo laikas ir pajamų padidinimas – Pramonė 4.0 atributai. Visgi, esant daugybei technologijų pasirinkimų bei pažvelgus į iš pažiūros sudėtingai atrodantį verslo pertvarkymo procesą, daugelis įmonių dažnai klausia nuo ko pradėti.

Faktoriai, skatinantys Pramonė 4.0 plėtrą 

Pastebima, kad modernūs vartotojai yra linkę naudotis laisvos prekybos privalumais bei pasidomėti apie globalias naujienas, turi daugiau žinių apie ekonomines tendencijas. Turint dabartinį informacijos srautą ir pasidomėjus pasaulio naujienomis bei palyginus jas su nacionaliniu mastu siūlomomis yra jaučiamas nuolat augantis paklausos faktorius ties geresne produkcija ir efektyvesnėmis paslaugomis. Būtent tai ir tampa pagrindiniu varikliu įmonėms imtis skaitmeninės transformacijos.

Lyginant ankstesnes pramonės revoliucijas su Pramonė 4.0, ji išsiskiria mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklų padidėjimu, kas būtent paskatina technologijų prieinamumą visuose pramonės sektoriuose. Pasitelkus technologijas pramonėje yra didinamas gamybos našumas, o naujesnės technologijos maksimaliai išnaudoja turimus gamybinius resursus, darbo jėgą, sumažina prastovas ir padidina produktyvumą. Pramonė 4.0 taip pat apima didžiųjų duomenų naudojimą, kas padeda skaitmeninti duomenis ir įsigilinti į klientus, juos geriau suprasti ir įgijus įžvalgų išlaikyti jų lojalumą. 

Naudojant duomenų analizę galima išsitirti potencialias rinkas, o pasirinkus neorganinį klientų rato auginimą – tikslingai taikyti įvairias marketingo priemones. Be to, tokio pobūdžio skaitmeninimas prisideda prie rizikų mažinimo. Pavyzdžiui, turint didelį tiekėjų duomenų kiekį, skaitmeninėmis priemonėmis galima užsitikrinti žaliavų prieinamumą geromis kainomis. 

Dažniausios kliūtys

Dažniausios kliūtys su kuriomis susiduria įmonės planuojančios pritaikyti Pramonė 4.0 yra sietinos su pačia įmone arba aplinkiniais veiksniais.

Įmonės lygio kliūtys yra sietinos su jų vadovybe, kuri paprastai nebūna susipažinusi su naujos kartos technologijomis, vengia didesnių investicinių įsipareigojimų, nes nėra įsitikinusios technologijų našumu. Dažnai tokios įmonės nebūna pakankamai lanksčios inovacijų atžvilgiu arba nenori laukti kol atsipirks investicija. Pavyzdžiui, investicijų pelningumo rodiklis (ROI) dirbtinio intelekto inovacijoje paprastai būna 3 – 5 metai nuo pradinių išlaidų.

Dažnai senosioms gamykloms sunku nustatyti būsimą naudą, kadangi dauguma dar priklauso nuo Industry 2.0. Jos dar turi pasenusias duomenų bazių laikymo sistemas, kurias pertvarkyti ir integruoti į debesų kompiuteriją ir plėtoti iš naujo gali tapti iššūkiu. 

Verta paminėti, kad nepraėjus nei dešimtmečiui nuo pirmojo paminėjimo apie Pramonė 4.0, kuri siejama su progresyviomis technologijomis, jau yra kalbama apie Pramonė 5.0 – robotus, padedančius žmonėms atlikti darbus, pavyzdžiui, daiktų internetas.

FETEK – fotoelektros technologijų klasteris, taikantis į Pramonė 4.0

Įkurtas daugiau nei prieš dešimtmetį, fotoelektros technologijų klasteris vienija pramonės bei mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros įstaigas. FETEK veikla fokusuojasi į vieną iš fotonikos sričių – fotoelektros technologijas, kai šviesos pagalba yra sužadinama elektros energija. Pasak klasterio koordinatoriaus dr. Juro Ulbiko, Pramonės 4.0 sąvoką ir fotoniką sieja tai, kad daugumai fotonikos sričių Pramonė 4.0 yra naudingas instrumentas efektyviam darbui greitai besikeičiančioje rinkoje. 

Fotoelektros pramonės technologijose galima išskirti dvejas produktų grupes – standartines ir nestandartines. Standartiniai produktai yra skirti didžiosioms fotoelektrinėms statyti, kai fotomoduliais yra padengiami dideli žemės plotai. Nestandartiniai produktai yra skirti specifinei aplinkai, kai fotomoduliai yra pritaikomi ir integruojami būtent tai aplinkai, kuriai reikia autonominio energijos šaltinio, pavyzdžiui pastatui, apšvietimo stulpui, pakrovimo stotelei ar bet kuriam daiktų interneto objektui.

Pasak FETEK klasterio koordinatoriaus, šiai antrai grupei produktų Pramonės 4.0 galimybių panaudojimas yra labai reikalingas ir efektyvus, nes leidžia gamyboje su mažiausiais kaštais keisti produkto dizainą ir gaminti nedideles specifinių produktų serijas.

„Žmonijai po truputį pereinant prie naujos kartos elektros energijos tiekimo sistemos su paskirstytu generavimu, tokių specifinių fotoelektros taikymų skaičius auga labai greitai. Taigi, įmonės naudojančios Pramonės 4.0 principus savo gamyboje įgaus stiprų konkurencinį pranašumą.“ – pastebi dr. Juras Ulbikas.

Kalbant apie taikančias į Pramonę 4.0 įmones, dr. J. Ulbikas dalinasi, kad svarbiausia yra lanksti gamyba, sugebanti greitai adaptuotis prie rinkos kintančių poreikių, kadangi būtent tai yra visų gamybinių verslų ateitis. Kuriant savo verslą ir galvojant apie jo ilgalaikį konkurencingumą, būtina apie Pramonės 4.0 principų diegimą galvoti nuo pat pradžių. Paklausus apie klasterio tikslus, dr. Juras Ulbikas džiaugiasi, kad FETEK pasiekė savo tikslą, kurį suformulavo jo kūrimosi pradžioje. 

„Šalia lazerių ir biotechnologijų sektorių, sukūrėme dar vieną – fotoelektros sektorių. Šiandien tokie mūsų flagmanai, kaip „Solitek“ yra garsūs savo inovatyvia produkcija visoje Europoje. Lietuvoje fotoelektros pramonė auga, sektoriaus įmonių daugėja ir tai vyksta nepaisant to, kad dėl Kinijos spaudimo visoje Europoje fotoelektros pramonė išgyvena labai sunkius laikus ir nemažai įmonių yra bankrutavusios. Mūsų išskirtinę sėkmę galiu priskirti tik teisingai pradinei FETEK strategijai – glaudus mokslo ir verslo bendradarbiavimas bei pastovus inovatyvių technologijų srautas į pramonę. Taigi sakyčiau esame geras ES tikslų įgyvendinimo pavyzdys – kuriame bazę žaliajai energetikai ir stipriname inovacijoms imlią pramonę.“ 

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) administruojama programa „Norway Grants“ skatina Žaliosios pramonės inovacijas, suteikdama finansavimo galimybes šioje srityje veikiančioms Lietuvos įmonėms bei supažindindama su žaliąsias technologijas vystančiomis Norvegijos įmonėmis. Daugiau apie programą.