D.U.K.

Detalus klausimas: Gairių pareiškėjams 14.3. p. nurodo, jog „Lietuvos savivaldybės ir vietos bendruomeninės organizacijos yra privalomi partneriai arba pareiškėjai“. Ar tai reiškia, jog tuo atveju, jei pareiškėjas nėra savivaldybė ar bendruomeninė organizacija, projekte reikia turėti bent du papildomus partnerius, iš kurių vienas būtų savivaldybė, o kitas bendruomene, ar užtenka turėti tik vieną partnerį, tarkim bendruomenę?
 

 

Atsakymas: šiuo atveju abu partneriai yra privalomi.

Detalus klausimas: kartu su paraiška ketiname pateikti su partneriais pasirašytus ketinimų protokolus. Kiek detalus turėtų būti tokio pobūdžio ketinimų protokolas? Sutartys būtų pasirašomos tik sėkmės atveju (gavus finansavimą). Ar prie ketinimų protokolo reikėtų pridėti ir būsimos sutarties versiją? Tokiu atveju, ji būtų pateikiama tik lietuvių k. (nes pareiškėjas ir įstaiga yra Lietuvoje veikiantys ir registruoti) ir šiek tiek skirtųsi nuo pvz., kuris yra pateikiamas gairėse (orientuotas į dvišalę partnerystę.
 

Atsakymas: teikiant projekto paraišką pakanka pateikti ketinimų sudaryti partnerystės sutartį dokumentą, būsimos partnerystės sutarties teksto pridėti nėra privaloma.
Gairių pareiškėjams 21 punkte yra numatyta, kas turi būti aptarta ketinimų sudaryti partnerystės sutartį dokumente:
21. Jei su paraiška teikiamas ketinimų sudaryti partnerystės sutartį dokumentas, jame turi būti aptartos bent šios sąlygos:
21.1. dokumento tikslas, užduočių, įgyvendinant projektą, pasiskirstymas tarp Pareiškėjo ir partnerio (-ių);
21.2. projekto išsamus biudžetas, išlaidų paskirstymas tarp Pareiškėjo ir partnerio (-ių).
22. Jei su paraiška teikiamas partnerystės sutarties projektas ar ketinimų sudaryti tokią sutartį dokumentas, pasirašytos partnerystės sutarties kopija programos operatoriui turės būti pateikta iki projekto įgyvendinimo sutarties pasirašymo.
Partnerystės sutarties projektas, į kurį nuoroda yra duota gairių 19 p., yra tik rekomendacinio pobūdžio. Projekte dalyvaujantys partneriai, vadovaudamiesi gairių pareiškėjams nuostatomis, kurios įvardina, kas turėtų būti numatyta partnerystės sutartyje, patys turi pasiruošti sutartį. Galite vadovautis rekomenduojama forma ir ją verstis į lietuvių kalbą, tačiau tai nėra privaloma. Tad galėsite partnerystės sutartį pasirašyti pagal savo formą, svarbu, kad joje visi būtini klausimai būtų aptarti.
 

Detalus klausimas: kaip bus skaičiuojamas 50 proc. išlaidų infrastruktūrai limitas. Pvz. jeigu planuojama projekto vertė yra apie 1,5 mln eurų, tai išlaidos rangai ir ilgalaikiam turtui bus skaičiuojamos nuo visos projekto vertės? Jeigu jau paruošiamieji rangos darbai yra atlikti ir rangos darbų investicijos suma yra apie 1.000.000 Eur, ketinama įsigyti įrangos 1.200.000 Eur, ar paruošiamieji rangos darbai yra tinkamas finansuoti išlaidos? Bendra investicija būtų infrastruktūrai 2.200.000 Eur.
 

 

Atsakymas: planuojama projekto vertė yra visos projekto įgyvendinimui reikalingos tinkamos finansuoti išlaidos, kitaip vadinamas projekto biudžetas. Į projekto biudžetą įtraukti galima tik tas išlaidas, kurios būtinos projektui įgyvendinti ir bus faktiškai patirtos projekto įgyvendinimo metu (ne pasirengiant projektui). 50 proc. riba rangai ir ilgalaikiam turtui bus skaičiuojama nuo bendros jūsų projekto vertės (projekto biudžeto iš viso), kuri bus numatyta projekto biudžete.

Pvz. jei bendra projekto vertė, numatyta biudžete (įskaitant mechanizmų lėšas, bendrojo finansavimo bei nuosavą įnašą) bus 1 500 000 eur, vadinasi daugiausiai 750 000 eur galės būti skirta rangai ir ilgalaikiam turtui, o likusi dalis – kitoms išlaidoms.
Atsižvelgiant į tai, kad kvietimo „Vietos kultūrinio verslumo skatinimas“ galima prašyti didžiausia mechanizmų lėšų ir bendrojo finansavimo lėšų (paramos) suma yra 1000 000 eurų, vadinasi šiuo konkrečiu atveju finansavimo intensyvumas bus  66,67 proc. (tokiu procentu išlaidos galės būti kompensuotos iš mechanizmų ir bendrojo finansavimo lėšų), o likusi dalis (33,33 proc.) turės būti padengta projekto vykdytojo ir / ar partnerio nuosavomis lėšomis. Ši proporcija bus taikoma išmokant mechanizmų ir bendrojo finansavimo lėšas pripažinus pateiktuose mokėjimo prašymuose deklaruotas tinkamas finansuoti išlaidas kiekvienai išlaidai, vadinasi rangai ir ilgalaikiam turtui bendrame projekto biudžeto kontekste taip pat bus pritaikytas tas pats finansavimo intensyvumas ir 500 000 eur (66,666... proc. nuo 750 000 eur) bus kompensuota iš mechanizmų lėšų ir bendrojo finansavimo lėšų, o likusi dalis – 250 000 eur (33,33... proc. nuo 750 000 eur) turės būti padengti nuosavomis lėšomis.
 

Detalus klausimas: 43  gairių punktas nukreipia į  ĮNAŠU NATŪRA  METODIKĄ, kurioje "5.1. Valandinį savanoriško darbo įkainį sudaro Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus valandinis atlygis bei visi su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai. Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje yra taikomas minimalus valandinis darbo įkainis 3,72 Eur; šios metodikos apimtyje papildomai įskaičiuojami darbdavio mokesčiai  – 1,77 % (iš jų, įmokos garantiniam fondui – 0,16%, įmokos ilgalaikio darbo išmokų fondui – 0,16%, įmokos nedarbo socialiniam draudimui – 1,31%, įmokos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui – 0,14%"

Klausimas. Ar  3,72 eur. suma yra galutinė  ar prie jos pridedami darbdavio mokesčiai  + 1,77%?
 

 

Atsakymas: valandinis savanoriško darbo įkainis skaičiuojamas prie minimalaus valandinio darbo įkainio (3,72 Eur) pridedant 1,77 % darbdavio mokesčių. Jūsų patogumui, kartu su įnašo natūra metodika

( )  yra pateikiama savarankiško darbo, kuriuo planuojama dengti dalį nuosavo įnašo, pagrindimo pažymos forma, kurioje mokesčiai apskaičiuojami automatiškai. Atkreipiame dėmesį, jog iki 50 procentų nuosavo įnašo gali būti dengiama įnašu natūra tik tuo atveju, jei projekto vykdytojas atitinka nevyriausybinės organizacijos, kaip  ji yra apibrėžta Reglamento 1.6 straipsnyje n punkte, arba socialinio partnerio, kaip ji apibrėžta Reglamento 1.6 straipsnio y punkte, apibrėžimą.

Detalus klausimas: Gairėse pareiškėjams nurodoma, kad pagal projekto vykdytojo pateiktą mokėjimo prašymą, projekto išlaidos galės būti apmokamos taikant išlaidų kompensavimo su avansu ar be avanso ir (arba) sąskaitų apmokėjimo būdą. Ar pasirinkus sąskaitų apmokėjimo būdą, šiuo būdu būtų galima apmokėti visas projekto išlaidas? Kaip dažnai projekto vykdytojas galėtų teikti tokius prašymus? Taip pat, galbūt galima rinktis kombinuotą išlaidų apmokėjimo būdą, t.y. prašyti 30 proc. avanso, o kitas išlaidas apmokėti sąskaitų apmokėjimo būdu?
 

Atsakymas: išlaidų apmokėjimo būdai bus nustatomi projekto finansavimo sutartyje. Įprastai jie būna abu - ir išlaidų kompensavimo (IK), ir sąskaitų apmokėjimo (SA). Sutarties rengimo etape, PO gali nuspręsti neleisti pvz. SA būdo ar apriboti avanso dydį (tai numatoma sutartyje). Vėliau, jau Mokėjimo Prašymo (MP) teikimo metu, Projekto vykdytojas (PrV) renkasi išlaidų apmokėjimo būdą (arba IK, jei jau apmokėta; įprastai tai būna DU ir kitos einamosios išlaidos, maži pirkimai ir pan.) arba SA būdą (jei sąskaita dar neapmokėta). MP forma yra sukurta taip, kad atskirose dalyse būtų galima deklaruoti tiek jau patirtas ir kompensuoti prašomas išlaidas (IK), tiek ir sąskaitų apmokėjimo (SA) būdų prašomas apmokėti išlaidas (jei šis būdas yra numatytas projekto sutartyje).

Jei yra išmokamas avansas, natūralu, kad turėtų būti numatytas ir IK būdas, nes kitu atveju avanso išmokėjimas netenka prasmės. 

Todėl rekomenduojama kombinuoti tuos 2 būdus – naudoti gautą avansą einamosios išlaidoms apmokėti (pinigai sugrįžta patvirtinus MP, nes avansas tik projekto pabaigoje pradedamas užskaityti), didesnėms sąskaitoms gali būti SA būdas, jei pirkimų sutartys leidžia ilgesnius terminus (papildomai turėtumėte įsivertinti, kad MP gali būti tikrinamas 20 d. d. + dar iki 5 dienų apmokėjimui).

Mokėjimo prašymų teikimo tvarka ir reguliarumas yra išdėstyti 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1K-389 „Dėl 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų įgyvendinimo Lietuvoje“ XIX skyriuje PROJEKTŲ IŠLAIDOS.

Tarpiniai mokėjimo prašymai (MP) turės būti teikiame ne rečiau kaip kas 3 mėnesius nuo ankstesnio tarpinio MP pateikimo dienos, jei projekto sutartyje nebus numatyta kitaip. Jei MP teikiami dažniau, jame deklaruojamų išlaidų suma (nepriklausomai nuo išlaidų apmokėjimo būdo) negali būti mažesne nei 3000 eurų. Kaip jau aptarta aukščiau, mūsų MP forma leidžia kombinuoti apmokėjimo būdus. Einamosioms ir smulkioms išlaidoms yra avansas, kuris „sugrįžta“, kur apmokėjimas neskubus / gali laukti MP patikrinimo - gali būti deklaruojama SA būdu.

 

 

 

Nuosavas įnašas reiškia, jog projekto vykdytojas ir / ar partneris turi prisidėti prie projekto įgyvendinimo piniginėmis lėšomis. Iki 90 proc. faktiškai patirtų išlaidų bus apmokama iš Mechanizmo lėšų, o ne mažiau kaip 10 proc. – iš nuosavų projekto vykdytojo ir / ar partnerio lėšų. Ir ši proporcija bus taikoma kiekvienai patirtai išlaidai.

Vadinasi - 100 proc. projekto biudžeto sudaro:

- 90 proc. - Mechanizmo lėšos

- 10 proc. – nuosavos projekto vykdytojo / partnerio lėšos.

Tai reiškia, kad kai teiksite mokėjimo prašymą ir deklaruosite pvz. 1000 eurų, iš Programos lėšų (Mechanizmo lėšų) atgausite 90 proc. deklaruojamų faktiškai patirtų išlaidų– t. y. 900 eurų, o likę 100 eurų turės būti padengti iš nuosavų projekto vykdytojo arba partnerio lėšų.

 

Teikdami paraišką turėtumėte įsivertinti, ar tikrai turėsite galimybę ne mažiau kaip 10 proc. projekto sumos padengti piniginėmis lėšomis.

Minėtuose prieduose pateiktos siektinos reikšmės Programos lygiu. Pagal finansuotų projektų pasiekimus Programa rinks duomenis ir teiks ataskaitas Valstybėms Donorėms. Paraiškoje nurodoma tik konkretaus projekto siekiama stebėsenos rodiklio reikšmė.

Uždaviniai yra konkretesni žingsniai, padedantys įgyvendinti tikslus, tad jie turi būti susieti su numatytomis veiklomis ir sukonkretinti. Siūlome uždavinius matyti kaip tarpinius veiksmus tarp abstraktesnių projekto tikslų ir numatytų konkrečių veiklų.

 

 

2014-2021 m. EEE finansinio mechanizmo įgyvendinimo reglamento, patvirtinto 2016 m. rugsėjo 8 d. EEE finansinio mechanizmo komiteto, 1.6(n) punktas sako:

“Non-governmental organisation” (hereinafter referred to as NGO): a non-profit voluntary organisation established as a legal entity, having a non-commercial purpose, independent of local, regional and central government, public entities, political parties and commercial organisations. Religious institutions and political parties are not considered NGOs“.

(t.y. pelno nesiekianti savanoriška organizacija, registruota kaip juridinis asmuo, kurios veiklos tikslas nėra komercinių interesų tenkinimas, nepriklausoma nuo vietinės, regioninės ir centrinės valdžios, valstybės institucijų, politinių partijų ir verslo organizacijų. Religinės institucijos ir politinės partijos nelaikomos NVO).

Reglamentą anglų kalba galima rasti čia: