Kalėjimo pareigūnai: anksčiau nebūtume patikėję, kad nuteistieji sveikinsis laisvėje

Norint tapti bausmių vykdymo pareigūnu Lietuvoje, darbo skelbime nerasite žodžio „griežtas“ ar „valdingas“, kad ir koks gajus būtų filmais prisotintas negailestingo pareigūno vaizdinys. Vilniaus kalėjimo pareigūnai išskiria bendravimo su nuteistaisiais svarbą ir pabrėžia, jei pirmiau stengiesi suprasti, o nebausti – kalėjime lengviau visiems, dalinasi portalas „15min“. 

Svarbu nuolat ieškoti, kaip išėję į laisvę – negrįžtų atgal

Vilniaus kalėjimo saugumo valdymo skyriaus pareigūnas Gediminas Plokštys dirba Pasimatymų skyriuje. Interviu metu jo telefonas netyla. Čia, kaip ir kasdien, sulaukiama įvairių skambučių derinant susitikimus su vaikais, draugais ar kitais šeimos nariais. Visi jie, gyvai arba nuotoliu, siekia susitikti su nelaisvėje esančiu artimuoju.

„Svarbu nuolat ieškoti būdų, kaip padaryti, jog išėjęs į laisvę žmogus negrįžtų atgal“, – sako jis.

Lietuvos Kalėjimų tarnybos duomenimis, per 2022 m. į laisvės atėmimo vietas atvyko 2138 naujai nuteistų asmenų, o 204 iš jų, tai ne pirmas kartas. Per dvejus metus nuo paleidimo jie padarė naujus nusikaltimus ir vėl buvo nuteisti laisvės atėmimo bausme.

Paklaustas, kas padeda mažinti sugrįžtančiųjų skaičių, Gediminas nedvejodamas atsako: „Dinaminės apsaugos modelis“.

„Norvegai bandė ieškoti geriausio atsakymo 30 metų, turėjo net 7 reformas, tad stengiamės mokytis iš jų“, – dalinasi pareigūnas Gediminas.

Jis, kaip ir 160 Lietuvos pareigūnų, yra praėjęs dinaminės apsaugos modelio kursus, kurių pagrindas – abipusio pasitikėjimo kūrimas.

„Nors turime užtikrinti saugumą tiek nuteistajam, tiek pareigūnui – mes nesiekiame bausti jų kiekvieną dieną už tai ką jie yra padarę. Dirbant, taikant dinaminę apsaugą su nuteistaisiais, drąsiai gali turėti tokį kaimyną ir nebijoti, kad šalia atsikraustė iš kalėjimo grįžęs kaimynas, tai nekelia nerimo“, – dalinasi jis.

Tai, kaip bendrauji čia, padės ir laisvėje

Pareigūnas atvirauja, jog anksčiau, net ir norint geriau pažinti nuteistąjį, palaikyti aktyvesnį ryšį, Lietuvos bausmių sistemoje tai buvo interpretuojama, kaip pareigūno siekis gauti asmeninės naudos ar net galimai palaikyti netarnybinius ryšius.

„Anksčiau to bendravimo būdavo labai minimaliai. Pavyzdžiui, jei konvojus veža nuteistąjį į, tarkime, medicinos įstaigą, kelyje jie visai nebendraudavo, – sako Gediminas. – O dabar jie nebijo bendrauti, nebijo būti įtarti netarnybinių santykių užmezgimu. Jie žino ir apie ką galima bendrauti su nuteistaisiais. Pareigūnai negali bendrauti apie save – visas pokalbis gali vykti tik apie jį, nuteistąjį.“

Pareigūnai negali atskleisti tarnybinės informacijos, pasipasakoti, kada kolega pareigūnas dirbs ar nedirbs, kada atostogaus, su kokia mašina jis važiuos.

Dieninėje pamainoje dirbantis Vilniaus kalėjimo pareigūnas sako, jog pagarbus elgesys ir nuolatinis bendravimas su nuteistaisiais padeda ne tik pataisos namuose, bet ir palieka ryškų įspaudą jų gyvenimuose, jau išėjus į laisvę.

„Keliaudamas su iš Norvegijos atvykusia bausmių vykdymo pareigūne, kuri atvyko į Lietuvą pasižiūrėti, kaip sekasi praktikoje taikyti žinias, išsikvietus taksi mums vairuotojas staiga sako – aš jus pažįstu!“, – prisimena jis.

Kaip pasakoja jis, juodu pavėžėti turėjęs vairuotojas jau anksčiau atliko laisvės atėmimo bausmę Norvegijoje.

„O ir pareigūnė jam sako – aš jus pažįstu, jūs pas mus buvot!“, – neslepia nuostabos pareigūnas.

Tačiau Gediminas pabrėžia, jog šis ryšys pirmiausia yra kuriamas dėl saugumo. „Mes, pareigūnai, nesiekiame tapti jų draugais, „draugeliais“, bet bendraujant geriau pažinti ar pastebėti rizikas“, – dalinasi Gediminas.

Nuteistieji ateina ir dėl emocinio ryšio

Gedimino kolega, LKT Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistas (dieninei pamainai), Danas Sapitavičius džiaugiasi, jog kabineto duris nuteistieji varsto dažnai ir ne tik dėl reikalų.

„Nuteistieji ateina įvairiausiais interesais – nuo pasimatymų, daiktų perdavimo, skambučiai, užsirašymai pas gydytojus, išsiųsti laiškus, pasitikslinti ką galima, ko negalima. O dabar pasiekę esame tokį lygmenį, jog jie ateina ir tiesiog pasikalbėti. Esame jų pirmos ausys. Stengiamės išklausyti jų problemas, kiti ateina dėl emocinio ryšio“, – pasakoja jis.

Pareigūnas prisimena, jog dar prieš mažiau nei dešimtmetį nuteistuosius prižiūrintys pareigūnai buvo ne tik morališkai, bet ir fiziškai toliau nuo jų.

„Iki Dinaminio apsaugos modelio taikymo mes net ne tai, kad būdavomene tame pačiame aukšte, bet dirbdavome iš priežiūros būdelių“, – sako Danas.

Pareigūnas atvirauja, jog anksčiau nuteistieji aukšte tvarkydavosi patys, todėl tikrąja to žodžio prasme, pajutęs tam tikrą riziką, jis su kolegomis turėdavo atbėgti pas nuteistuosius, o dažnai ir per vėlai.

„Dabar mes atėjome tiesiai pas nuteistuosius, į jų aukštus, pradėjome spręsti jų problemas. Jų rūpesčiai, buitiniai dalykai, problemos tapo artimesnės. Ir informacija pradėjo vaikščioti greičiau“, – dalinasi jis.

Pareigūnų dėmesys ir nuteistųjų motyvacija

Dano rytas prasideda nuo dienos aptarimo – apžvelgiant nuteistųjų elgesio pokyčius, kokių problemų yra iškilę ar kaip joms užbėgti už akių.Tuomet jis keliauja padėti nuolatiniams Vilniaus kalėjimo gyventojams, čia kalintiems už įvairius nusikaltimus.

„Mes juos norime pažinti, suprasti, neskubėti bausti, išsiaiškinti priežastis. O ir jie jaučia, kad mes juos stebime ir atstovaujame. Tada jie turi tikslą keistis, koreguoti savo elgesį, jie turi motyvaciją, pavyzdžiui, gauti lengvą grupę, o ilgainiui, gauti ir atostogų“, – pasakoja pareigūnas.

„O atostogos, manau, yra pati geriausia pedagoginė priemonė. Tie kas išeina trim dienom, išvažiuoja namo... Tai vienas stipriausių instrumentų man ir motyvacija nuteistajam keistis“, – sako Danas.

Pareigūno manymu, šis artumas su nuteistaisiais suteikė saugumo ir jiems patiems.

„Žinoma, visko būna, tačiau žymiai rečiau. O ir į pastabas dabar kitaip reaguojama. Aš galiu pastebėti, jog nedėvimas skiriamasis ženklas, o kitą kartą nuteistasis ir atsiprašo – atsirado pagarba, abipusė pagarba. Neišeina nepagarbiai elgtis, kai su tavim pagarbiai elgiasi“, – dalinasi jis.

Pareigūnas tiki, kad didžia dalimi pasitikėjimo kūrimas priklauso ir nuo paties pareigūno asmeninių savybių bei požiūrio į nuteistąjį.

Jo manymu, tvirtesnis ryšys prasideda, kai į nuteistąjį pradedame žiūrėti „ne su kažkokiom etiketėm, o kaip į žmogų, kuriam, tiesiog, tu suteiki paslaugą. Valstybė jiems atėmė tam tikras teises, o tu jam turi jas ir suteikti tuo pačiu.“

Tekstą parengė 15min videožurnalistė Urtė Alksninytė

Dinaminės apsaugos modelis yra diegiamas įgyvendinant projektą „Lietuvos bausmių vykdymo sistemos kokybės gerinimas“. Projekto veikloms iš viso skiriama 19,02 mln. eurų, iš kurių 16,17 mln. eurų – iš 2014-2021 metų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Teisingumas ir vidaus reikalai“ lėšų. Projekto įgyvendinimą prižiūri Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA). 

Apie programą „Teisingumas ir vidaus reikalai“:  

Įgyvendinant programą „Teisingumas ir vidaus reikalai“, Lietuvoje stiprinama teisinė valstybė. Įvairiomis programos priemonėmis didinamas Lietuvos teismų sistemos ir prokuratūros efektyvumas, tobulinama bausmių vykdymo sistema, stiprinamos teismų ir teisėsaugos institucijų kompetencijos ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas smurto artimoje aplinkoje ir lyties pagrindu srityje, tobulinami policijos gebėjimai kovoje su nusikalstamumu. Iš viso 2014–2021 m. programai skirta daugiau nei 40 mln. eurų. Programos operatorius – CPVA, programa įgyvendinama kartu su partneriais. Be programos „Teisingumas ir vidaus reikalai“ CPVA dar prižiūri „Sveikatos“, „Aplinkosaugos, energetikos ir klimato kaitos“ ir „Kultūros“ programas.