Naujienos

Šiandien viso pasaulio jūros ir vandenynai susiduria su augančia tarša šiukšlėmis, ypač plastiku. Lietuvoje šios problemos mastas iki šiol buvo menkai ištirtas, tačiau naujai įgyvendintas projektas atvėrė kelią efektyvesniam jūrų šiukšlių stebėjimui ir valdymui.

Lietuvos vidaus ir jūrų vandenų ekologinė būklė yra neatsiejama nuo šalies aplinkosaugos strategijų, siekiančių ateities kartoms išlaikyti tvarią ir švarią aplinką. Sukurta inovatyvi stebėjimo duomenų sistema dabar atveria naujas galimybes – leidžia greitai ir išsamiai vertinti žmogaus veiklos poveikį vandens telkiniams.

Lietuvoje kasmet susidaro apie 163 tūkst. tonų pavojingų atliekų, kurių tinkamas tvarkymas išlieka aktualia problema. Tačiau tinkamai identifikuoti ir klasifikuoti, paskui – tinkamai tvarkyti padeda naujai sukurtas įrankis, dabar prieinamas verslui, už aplinkosaugą atsakingoms institucijoms ir visiems gyventojams.

Šiuolaikinė visuomenė susiduria su vis didėjančiais aplinkosaugos ir energetikos iššūkiais, kurie daro reikšmingą poveikį mūsų gyvenimo kokybei ir planetos ateičiai. Tarša, klimato kaita, išteklių išeikvojimas ir branduolinis pavojus – problemos, kurioms dėmesį skyrė ir Norvegijos finansinio mechanizmo programa „Aplinkosauga,

2020 metais startavusio Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamo projekto „Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugumo didinimas Ignalinos atominėje elektrinėje” tikslas buvo patobulinti neigiamo poveikio aplinkai, ekosistemai ir gyventojams valdymą, kontrolę ir prevenciją stiprinant branduolinės energetikos eksploatacijos nutraukimo sistemą IAE. Jo metu įgyvendintos ir kelios svarbios užduotys &nd

Šiandien Vyriausybės posėdyje pritarta, jog Finansų ministerija koordinuos derybas dėl naujojo, 2021-2028 m., Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų periodo. Šiuo susitarimu Lietuvai bus skirta beveik 118 milijonų eurų.

Europos Sąjunga ir Norvegija, Islandija bei Lichtenšteinas (EEE šalys) susitarė dėl naujojo, 2021–2028 m., Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų finansavimo periodo. Šiuo susitarimu Lietuvai bus skirta beveik 118 milijonų eurų.

Prognozuojama, kad iki šio šimtmečio pabaigos daugės karščio bangų ir tropinių naktų, pailgės augalų vegetacijos sezonas, o šaltų dienų sumažės. Numatoma, kad toliau didės ir bendras metinis kritulių kiekis nuo dabartinių 684 mm – 42-98 mm, ypač žiemos sezonu. Baltijos jūros lygio pakilimas svyruos nuo 22 cm iki 35 cm.

Vykdant Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatavimo nutraukimo darbus, ypatingas dėmesys skiriamas saugiam įvairaus tipo radioaktyviųjų atliekų sutvarkymui. Tokius projektus įgyvendinti padeda ir tarptautinės programos: IAE užbaigtas didžiąja dalimi Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamas projektas „Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugumo didinimas IAE“.

Balandžio 18 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) Vilniuje surengė Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Aplinkosauga, energetika, klimato kaita“ lėšomis finansuojamo projekto „Lietuvos išankstinio perspėjimo apie branduolinį pavojų sistemos vystymas“ Nr. LT05-5-VRM-TF-001 baigiamąją konferenciją. Šiuo projektu buvo siekiama sustip