Naujienos

Vietos kultūrinio verslumo skatinimas: pareiškėjams koją pakišo formalus požiūris

Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) užbaigė 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo Programos „Kultūra“ kvietimo „Vietos kultūrinio verslumo skatinimas“ pirmąjį paraiškų vertinimo etapą, kurio metu buvo vertinamos tik projektų koncepcijos. Nors kvietimas sulaukė didelio susidomėjimo, iš 92 pateiktų paraiškų net 60 nesurinko reikiamo balų skaičiaus ir nepateko į antrąjį etapą.
 
„Daugeliui atmestų paraiškų koją, pirmiausia, pakišo formalus požiūris. Programa ir kvietimas ypač akcentavo vietos bendruomenių įtraukimą į veiklas, siekiant, kad bendruomenės būtų aktyvios veiklų dalyvės, o projektai siektų jas įgalinti, suteiktų įrankius tas veiklas įgyvendinti.
 
Į tai nemažai pareiškėjų pažvelgė formaliai: bendruomenių veikla projektuose arba buvo nepagrįsta, arba tai buvo daroma deklaratyviai, o bendruomenė į veiklą įtraukta tik kaip pasyvi naudos gavėja,“  – dėl kokių esminių trūkumų paraiškos nesurinko reikiamo balų skaičiaus komentuoja CPVA Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos programų skyriaus projektų vadovas Eugenijus Kaminskis. 
 
Anot jo, lygiai taip pat formaliai projektuose buvo suplanuoti ir kultūrinio verslumo mokymai. Nors, kaip buvo reikalaujama, jie buvo numatyti, tačiau niekaip nebuvo susiję su planuojamomis projekto veiklomis, o jų nauda ir poveikis, formuojant bendruomenių įgūdžius ir juos panaudojant tolimesnėse projekto veiklose, neatskleisti ir nepaaiškinti.    
 
Projektams taip pat pritrūko ir planuojamų veiklų finansinio tvarumo pagrindimo, kuris turėtų užtikrinti projekto veiklų tęstinumo galimybes ir tuomet, kai projektas bus pasibaigęs.  
 
E. Kaminskis pastebi, kad antrosios krypties projektuose, kultūriniams tikslams pritaikančiuose  vietas, neįtrauktas į kultūros vertybių registrą, dažnai orientuojamasi vien tik į infrastruktūrą, planuojant pastatų rekonstrukciją ar sutvarkymą, tačiau niekaip to nesusiejant su planuojamomis kultūrinėmis veiklomis, todėl lieka neaišku, kaip bus įveiklinami šie objektai.  
 
O prastesnį pirmosios krypties projektų, atkuriančių ir kultūriniams tikslams pritaikančių nekilnojamąjį kultūros paveldą, vertinimą lėmė ir tai, kad ekspertai pasigedo tam tikros techninės informacijos, susijusios su paveldo objektų tvarkymu, kaip pvz., nuosavybės ir kiti klausimai. Tai rodo, kad šie klausimai nebuvo apsvarstyti, pagrįsti paraiškoje ir tai kelia riziką, kad formalioji paveldo tvarkybos pusė gali būti techniškai nesuvaldyta.
 
„Vienas esminių šio kvietimo momentų buvo orientacija į vietą. Kai kuriuose projektuose vietos pasirinkimas buvo grindžiamas gana abstrakčiai – planuojamos veiklos galėtų vykti toje vietoje, bet ir bet kur kitur. O kvietimas prašė pagrįsti, kodėl būtent ši vieta yra tinkamiausia šioms veikloms, kurios turėtų organiškai kilti iš paties vietos konteksto: istorijos, kultūros, ten veikiančių bendruomenių ar kitų organizacijų. Buvo ieškoma unikalių vietai projektų, o ne tokių, kurie galėtų būti įgyvendinami bet kur”, –  pabrėžia E .Kaminskis.     
  
Jis svarsto, kad tokį didelį reikalavimų neatitikusių paraiškų skaičių galėjo lemti tai, kad tokio pobūdžio tematika, orientuota į vietą ir kūrybišką vietokūrą, Lietuvoje dar yra nauja.
 
Nors pati Kultūros programos koncepcija ir reikalavimai buvo rengti, derinant juos su bendruomenėmis, nevyriausybinėmis kultūros įstaigomis ir organizacijomis, vis dėlto nebuvo įsigilinta į esmę: kiek daug dėmesio čia skiriama veikloms ir jų kokybei, poveikiui konkrečiai vietai, siekiant atrasti joje unikalias iniciatyvas, turinčias didelį potencialą užaugti ir duoti postūmį tai konkrečiai vietai.  
 
„Laimėjo tie pareiškėjai, kurie sugebėjo sujungti viską: pateikė visus formalius reikalavimus atitinkančią kokybišką paraišką, natūraliai iš vietos bendruomenės poreikių kylančią verslo idėją, ją pagrindė, numatė veiklas ir jų tvarumo galimybes. Taip pat į projektą organiškai įtraukė vietos bendruomenę, savivaldą, stiprias kultūrines organizacijas, privačius verslus bei šalių donorų partnerius, numatydami visiems aiškias atsakomybes, funkcijas ir įtikinamai pagrįsdami tą partnerystę“, – apibendrina ekspertas. 
 
 
 

Media galerijos

Bendraukime