Naujienos

Liepos 22 dieną, prie Baltojo Tilto Vilniuje, organizuojamas renginys, kurio pradžia – 19 val. Skambės gyva Vidaus reikalų ministerijos Reprezentacinio pučiamųjų orkestro muzika, į vakarėjantį liepos dangų palydėsime finansinių mechanizmų logotipu papuoštą karšto oro balioną, o vakarą vainikuos „The Roop“ koncertas.

Tvarumas. Žiedinė ekonomika. Atliekų mažinimas. Ekologinis projektavimas. Šios bendros europinės vertybės formuoja mūsų visuomenę. Visgi, dėl įvairių priežasčių dauguma vis dar renkasi mažiau tvarius sprendimus. Vartotojai dažniausiai tai daro dėl finansinių paskatų, o įmonės dėl gamybinių įpročių.

Skaitmeninės strategijos permąstymas ir Pramonė 4.0 pritaikymas savo įmonėje – nauda reikšminga, tačiau kelias į ją atrodo didelis. Kokybės gerinimas, išlaidų sumažinimas, pasiektas trumpesnis ciklo laikas ir pajamų padidinimas – Pramonė 4.0 atributai. Visgi, esant daugybei technologijų pasirinkimų bei pažvelgus į iš pažiūros sudėtingai atrodantį verslo pertvarkymo procesą, daugelis įmonių dažn

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai (MITA) paskelbus kvietimą teikti paraiškas Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ” informacinių ryšių ir technologijų srityje, buvo sulaukta didelio susidomėjimo – iš viso gautos 35 paraiškos, kurių bendra prašoma finansavimo suma siekia 19 mln. Eur.

Siekdama išsiaiškinti Lietuvos įmonių inovacinę veiklą po COVID-19 sukeltos pandemijos, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) inicijavo rinkos tyrimą. Nors Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas sako, kad verslas neturėtų pamiršti privačių investicijų į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas, tyrimas parodė, kad 40 proc. įmonių buvo priverstos koreguoti savo invest

Sutelkusios žinias ir patirtį, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sprendimus vykdančios įmonės vis dažniau jungiasi į klasterius. „Skatinamas įvairių investicinių programų toks bendradarbiavimo formatas Lietuvoje įgauna pagreitį. Vis dėlto, pastebima, kad daug aukšto lygio kompanijų partnerius yra sutelkusios tik vietinėje rinkoje“, – pastebi MITA l.e.p. direktorius Gin

Dvišalė partnerystė – nebe naujiena šiais laikais, bendri projektai skatina brandžius verslo ryšius ir naudingas tarpusavio įžvalgas bei patirtis versle. Lietuvą ir Norvegiją sieja augantis dėmesys darniam ir socialiai atsakingam verslui. 2014-2021 laikotarpiu Lietuvai skirta daugiau kaip 117 mln. eurų verslo plėtrai, inovacijoms ir moksliniams tyrimams skatinti, sveikatos apsaugai, socialiniam dialogui, apl

Išmani ir tvari – tokia yra statybų sektoriaus ateitis. Norvegų įmonė Rebartek sukūrurė unikalią inovaciją – robotizuotą armatūros montavimo technologiją, leidžiančią statybų įmonėms optimizuoti procesus ir sumažinti žmogiškųjų išteklių kaštus. Kaip tokios inovacijos pamažu ateina į Lietuvos rinką, pasakoja KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas Andrius Jurgelionis.

Didėjant technologijų įtakai ir dirbtinio intelekto (DI) galimybėms, įmonės aiškinasi, kaip integruoti algoritmus į savo procesus ir sprendimus. „Nekyla abejonių, kad DI technologija šiandien gali patenkinti tris svarbius verslo poreikius: verslo procesų automatizavimą, duomenų analizę ir bendradarbiavimą su klientais ir darbuotojais.“ – sako MITA l.e.p. direktorius Gint

Jau kelis dešimtmečius Norvegijos verslas noriai renkasi Lietuvą. Šiandien stebima tendencija rodo, kad mūsų šalies įmonės taip pat vis drąsiau pereina iš individualaus į bendradarbiaujantį modelį, o investicijų dairosi būtent šioje Skandinavijos valstybėje. Specialistai papasakojo, ko gali tikėtis Lietuvos verslai, norintys dirbti su Norvegijos rinka ir kodėl reikėtų orientuoti