Dažniausiai užduodami klausimai

FAQ print

Kokie paraiškos dokumentai turi būti teikiami anglų kalba?

Paraiškos bendrosios (A) dalies 7 skilties dalyje „Projekto esmė“ pateikiama identiška informacija anglų ir lietuvių kalbomis (taikoma abiems schemoms). Jei su paraiška teikiami dokumentai yra norvegų kalba, turi būti pateiktas šių dokumentų vertimas į anglų arba lietuvių kalbą (taikoma abiems schemoms).

Teikiant paraišką pagal Partnerystės projektų schemą anglų kalba teikiama paraiškos specialioji (B) dalis, verslo planas, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis.

Teikiant paraišką pagal Mažųjų projektų schemą anglų kalba teikiama paraiškos specialioji (B) dalis, verslo planas, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, jei projektą numatoma įgyvendinti su bent vienu partneriu, registruotu Norvegijos Karalystėje.

Ar galima projekto lėšomis įsigyti projekto administravimo paslaugą?

Ne, projekto administravimo paslaugos pirkimas yra netinkamos išlaidos. Tinkamos išlaidos yra darbo užmokestis projektą administruojantiems ir vykdantiems asmenims ir komandiruočių išlaidos, kurių detalesnį aprašymą galite rasti Gairių 39 punkte prie išlaidų kategorijos „7. Projekto administravimas ir vykdymas“.

Ar paraiškos rengimo paslaugos išlaidos yra tinkamos?

Ne, paraiškos rengimo paslaugos išlaidos yra netinkamos išlaidos. Paraiškų rengimo ir pateikimo klausimais informaciją teikia VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau - CPVA) kvietime nurodytais kontaktais. Pareiškėjai gali pateikti klausimus nurodytais CPVA telefonais, raštu, elektroniniu paštu ir žodžiu. Taip pat galite naudotis CPVA vykdytų mokymų medžiaga, kurią galite rasti čia. Pareiškėjai, planuojantys įgyvendinti projektus su partneriais iš Norvegijos karalystės, gali kreiptis į UAB „Finmar“, kuri teikia nemokamą paraiškos dėl projekto finansavimo rengimo paslaugą. UAB „Finmar“ teikiamos paslaugos apmokamos iš Žaliosios pramonės inovacijų programos dvišalio bendradarbiavimo fondo. Įmonės kontaktus rasite čia.

Kokios priemonės turi būti nurodytos viešinimo plane?

Viešinimo plane turi būti detalizuotos viešinimo priemonės, jų tikslai, įgyvendinimo terminai, tikslinės grupės, atsakingi asmenys. Jeigu projekto vertė viršija 1,72 mln. Lt., privalomi ne mažiau kaip 3 viešinimo renginiai apie projekto pažangą ir rezultatus (seminarai, konferencijos, spaudos konferencijos, įtraukiant atidarymo ir (ar) uždarymo renginį). Jei projekto vertė neviršija 1,72 mln. – renginiai gali būti 2.

Informacija apie projektą (projekto esmė, pažanga, pasiekimai, rezultatai) turi būti nuolat skelbiama įmonės interneto svetainėje specialiai projektui skirtuose puslapiuose. Jei paramos suma viršija 517,92 tūkst. Lt. ir (arba) projekte dalyvauja partneris iš Norvegijos – informacija turi būti skelbiama lietuvių ir anglų kalbomis. Informaciniai stendai privalomi, jei paramos suma viršija 172,64 tūkst. Lt. ir projekto metu yra investuojama į konkrečius fizinius objektus (pvz.: atliekami statybos, remonto, rekonstrukcijos darbai). Pasibaigus tokio projekto įgyvendinimui turi būti įrengta atminimo lenta. Išsami informacija apie projekto viešinimą yra pateikta EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų 2009-2014 m. Informacijos ir viešinimo taisyklių (Annex 4 - Information and Publicity Reguirements) 4 skyriuje. Viešinimo planas turi būti pateiktas su paraiška.

Ar Žaliosios pramonės inovacijų programos projektai priskiriami de minimis pagalbai?

Žaliosios pramonės inovacijų programos skiriamas finansavimas yra laikomas valstybės pagalba, tačiau projekto MTTP veikloms netaikoma de minimis taisyklė. Pagal de minimis finansuojamos išlaidos nurodytos Partnerystės ir Mažųjų projektų gairių 44 punktuose. Būtent šioms išlaidoms de minimis taisyklė ir yra taikoma. Jei pareiškėjas anksčiau yra gavęs de minimis pagalbą, jo 44 punkte nurodytų išlaidų dengiama suma neturėtų viršyti nustatytos ribos, skaičiuojant jau su gauta de minimis parama, t.y. 200 000 EUR (įmonėms transporto sektoriuje 100 000 EUR) per tris metus.

Kurioje paraiškos dalyje reikia pateikti informaciją, kai projektas įgyvendinamas probleminėje teritorijoje ar regioniniame augimo centre?

Ši informacija pateikiama paraiškos bendrosios (A) dalies 4 darbalaukyje „Duomenys apie projektą, kuriam įgyvendinti prašoma parama.

Kada finansavimo intensyvumas gali būti padidintas 15 proc.?

Pagal Mažųjų projektų schemos gairių 56 punktą ir Partnerystės projektų schemos 57 punktą, jeigu projekto metu vykdoma MTTP veikla, finansavimo intensyvumas gali būti padidintas 15 procentų, jei projektas atitinka bent vieną iš šių atvejų:

-          laikomasi visų sąlygų išvardintų Mažųjų projektų schemos gairių 56.1. punkte, atitinkamai Partnerystės projektų schemos 57.1. punkte;

-          laikomasi visų sąlygų išvardintų Mažųjų projektų schemos gairių 56.2. punkte, atitinkamai Partnerystės projektų schemos gairių 57.2. punkte;

-          laikomasi visų sąlygų išvardintų Mažųjų projektų schemos gairių 56.1. punkte ir 56.2. punkte, atitinkamai Partnerystės projektų schemos gairių 57.1. punkte ir 57.2. punkte.

Ar technologiškai patobulinta paslauga yra tinkama projekto veikla?

Technologiškai patobulinta paslauga yra galima projekto veikla pagal Partnerystės projektų schemą, nes produktas (žr. Technologijos apibrėžimą Gairėse) yra tiek gaminys, tiek paslauga. Pavyzdžiui, pagal Partnerystės projektų schemą transporto srityje tinkama projekto veikla galėtų būti sukurta ar patobulinta ir įdiegta krovinių pakrovimo technologija, leidžianti sumažinti energijos ir teršalų kiekį pakrovimo metu. Pakrovimas – tai mechanizmų, techninių priemonių, gebėjimo, organizacinių metodų visuma, naudojama paslaugai sukurti, todėl ji laikoma technologija. Kitas galimos projekto veiklos pavyzdys: atliekų tvarkymo įmonė numato tobulinti technologiją, kurios pagalba bus efektyviau rūšiuojamos atliekos.  

Koks verslo plane turi būti taikomas sąnaudų ir naudos analizės laikotarpis?

Rekomenduojame pateikti finansines prognozes projekto įgyvendinimo laikotarpiui ir 5 metams jam pasibaigus. Išsamesnes rekomendacijas galite rasti CPVA tinklalapyje dokumento Rekomendacijos verslo plano struktūrai ir turiniui 9 skyriuje.

Kuo skiriasi netiesioginių išlaidų priskirimas projektui taikant vienodo dydžio normą (angl. flat rate) ir pro ratą principą? Kokį metodą geriau pasirinkti netiesioginių išlaidų apskaičiavimui?

Netiesioginės išlaidos, tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu, gali būti priskirtos projektui taikant vienodo dydžio normą (flat rate) arba pro ratą principą. Abiem atvejais netiesioginėms išlaidoms gali būti skirta ne daugiau kaip 10 proc. nuo visų tinkamų projekto biudžete numatytų lėšų.


Jei išlaidos priskiriamos projektui pro rata principu, t.y. iš anksto apibrėžtu ir deklaruojamu skaičiavimo metodu, kuriuo remiantis apskaičiuojama konkrečiai veiklai tenkanti netiesioginių išlaidų dalis. Ši dalis privalo būti aiškiai nurodyta ir patvirtinta pareiškėjo ir (ar) partnerio (-ių) vadovo, kartu su paraiška pateikiant netiesioginių išlaidų apskaičiavimo metodiką ir dokumentus, pagrindžiančius netiesioginių išlaidų priskyrimą projektui pro rata principu. Taikant pro rata metodą, projekto netiesioginės išlaidos turės būti pagrįstos išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo ar lygiavertės įrodomosios vertės dokumentais, kurie turės būti teikiami kartu su mokėjimo prašymais. Dėl didelio šių dokumentų kiekio didėja projekto vykdytojo administracinė našta, laiko sąnaudos ir klaidų, deklaruojant išlaidas, tikimybė. Išlaidų priskyrimo projektui taikant pro rata pagrindimo pavyzdys:


Projektui administruoti bus naudojamos įmonės administracinių patalpų, kuriu bendras naudingas plotas 250 m2, dalis. Projekto administravimui bus panaudota 35 m2 naudingo ploto, t.y. 14 proc. bendro naudingo ploto. Atsižvelgiant į tai, kad bendra administracinių patalpų nuomos kaina sudaro 3000 Lt/mėn., todėl projektui gali būti priskirta 420,00 Lt/mėn. Šis išlaidų paskirstymo būdas turi būti patvirtintas pareiškėjo ir (ar) partnerio (-ių) vadovo. Su kiekvienu mokėjimo prašymu turės būti pateikta patalpų nuomos PVM sąskaita – faktūra ir paskaičiavimo pažyma, kurioje apskaičiuota projektui tenkanti nuomos suma.


Taikant vienodo dydžio normą (flat rate) nereikia kurti metodikos, ją galite rasti čia. Remiantis vienodo dydžio normos metodika netiesioginės išlaidos turi būti pagrindžiamos tik vieną kartą paraiškoje, paraiškos vertinimo metu yra nustatomas procentas, kuris perkeliamas ir į projekto įgyvendinimo sutartį ir pagal kurį vėliau su kiekvienu mokėjimo prašymu išmokamos netiesioginės išlaidos.

Tinkamų finansuoti netiesioginių projekto išlaidų suma apskaičiuojama pripažintą tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų sumą padauginus iš projektui taikomos vienodo dydžio normos. Taikant vienodo dydžio normą su mokėjimo prašymais nereikia teikti jokių išlaidų pagrindimo dokumentų, šios išlaidos nėra tikrinamos ar audituojamos, išskyrus vienodo dydžio normos pagrindimą paraiškos vertinimo metu.
Netiesioginių išlaidų apskaičiuotų pagal vienodo dydžio normą, nereikia grąžinti, jei projekto vykdytojo (partnerio) faktiškai patirtos netiesioginės išlaidos bus mažesnės nei gautos taikant vienodo dydžio normą.


Vienodo dydžio normos metodo taikymas netiesioginių išlaidų apskaičiavimui yra efektyvesnis, paprastesnis, padeda sumažinti projekto vykdytojo administracinę naštą bei sutaupyti laiko lyginant su pro rata metodo taikymu, todėl netiesioginių išlaidų apskaičiavimui siūlome rinktis vienodo dydžio normos (flat rate) metodą.

Bendraukime
Bendraukime
Bylos dydis iki 5 Mb. Leidžiami formatai:
PDF, JPG, PNG, DOC, DOCX